KOMENTARAS

Audito mitai ir tikrovė

Audito vaidmuo vis dar apipintas mitais. Retas žino, kad auditas yra sistema, jungianti įvairių lygmenų bei rūšių auditus. Tai yra privataus kapitalo įmonių auditai ir viešojo sektoriaus subjektų auditai, išorės ir vidaus auditai, finansiniai, atitikties bei veiklos auditai. Visa audito sistema Lietuvoje yra reglamentuojama teisės aktais, auditai atliekami vadovaujantis atitinkamais standartais.

KOMENTARAS

Baikit svajoti

Viktoro Orbáno fiasko Vengrijoje yra ypatingas įvykis. Nors galima juoktis iš Lietuvos viešojoje erdvėje išdygusių ekspertų, susidomėjimas šiais rinkimais tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje kilo ne veltui – vien simbolinė šių rinkimų reikšmė yra didžiulė, o šalia to egzistuoja ir galimybė, jog Péterio Magyaro ir partijos „Tisza“ sėkmė leis ES veikti sklandžiau.

KOMENTARAS

Kaip pasiekti, kad gabiausi protai dirbtų valstybei?

Lietuva turi vieną neišnaudotą resursą, kurio svarba šiandien kaip niekad didelė – tai savas intelektinis kapitalas. Mūsų universitetuose, ypač ekonomikos, vadybos, teisės ir technologijų fakultetuose, dirba tikrai stiprūs žmonės. Mūsų doktorantai konkuruoja tarptautiniu lygiu. Mūsų absolventai sėkmingai dirba Vakarų universitetuose, tarptautinėse organizacijose, didžiosiose technologijų ir konsultacijų bendrovėse. Tačiau pažvelgus, kiek šio potencialo realiai panaudojama Lietuvos valstybės reikmėms, atsiranda priežastis sunerimti.

KOMENTARAS

Pirkėjams vis mažiau svarbu pamatyti prekę gyvai – ką tai reiškia prekybos sektoriui?

Fizinės parduotuvės pamažu praranda savo pagrindinį pranašumą – galimybę prekes pamatyti gyvai. „Swedbank“ tyrimas rodo, kad per dvejus metus gyventojų, kurie neperka internetu dėl šios priežasties, sumažėjo 12 proc. punktų – nuo 78 proc. iki 66 procentų.

KOMENTARAS

9 iš 10 pradėjusių verslą dėl to nesigaili: ką tai sako apie lietuvių verslumą

Apie verslą neretai kalbama per rizikų ir nesėkmių prizmę, tačiau reali patirtis rodo kitokį vaizdą. Net 9 iš 10 Lietuvoje verslą pradėjusių gyventojų savo sprendimą vertina teigiamai.

KOMENTARAS

Kodėl vis dar neleidžiame sau gyventi geriau?

Lietuviai finansinį saugumą vis dar sieja su stabiliu atlyginimu – daugiau nei pusė šalies gyventojų pagrindines pajamas gauna iš samdomo darbo. Visuomenėje paplitęs įsitikinimas, kad papildomos pajamos, ypač iš kapitalo prieaugio, prieinamos tik turtingiesiems. Tačiau šiuolaikinį žmogų nuo geresnės finansinės ateities dažniausiai skiria ne sukauptas turtas, o įsitikinimai ir įpročiai.

REDAKTORIAUS SKILTIS

Socialdemokratų agonija

Politologės Rimos Urbonaitės interviu su ministre pirmininke Inga Ruginiene sukėlė aistrų sprogimą socialinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje. I. Ruginienė dar kartą viešai pademonstravo, kokia paviršutiniška asmenybė ji yra. Dalis socialdemokratų ir ministrės pirmininkės gerbėjų mėgino kritikos strėlių salves nukreipti į esą neetiškai ir neprofesionaliai formuluotus R. Urbonaitės klausimus, bet tai visiškai beprasmė diskusija. Jei ir taip, kaip ir bet kurio kito interviu atveju tai tik žurnalisto ir jo atstovaujamos žiniasklaidos priemonės profesinės reputacijos problema. Bet I. Ruginienės nesėkmė nėra tik jos problema – kasdien akis badanti Vyriausybės vadovės nekompetencija graužia pasitikėjimo valdžios institucijomis likučius ir tikrai neprisideda prie valstybės reputacijos ir įvaizdžio, I. Ruginienei vis labiau žavintis diplomatiniu turizmu.

KOMENTARAS

Dar viena energetikos krizė primena: priklausomybė, kuri niekur nedingo?

Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, mažinami degalų akcizai, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kylanti infliacija – bent dalies šių neigiamų pasekmių dėl karo Artimuosiuose Rytuose būtų galima išvengti, jei priklausomybė nuo iškastinio kuro būtų mažesnė. Dabartinė situacija dar kartą primena, kad investicijos į atsinaujinančią energetiką, elektra varomus automobilius ar žiedinę ekonomiką nėra tik aplinkosaugos ar technologinės pažangos klausimas.

KOMENTARAS

I ketv. BVP: Lietuvos ūkio plėtra kuklesnė, nei tikėtasi

Metų pradžioje išorės aplinka žadėjo ramesnius ir stabilesnius metus. Europos centriniam bankui apkarpius palūkanų normas, šiemet jų kreivės turėjo išlikti stabilios. Tai ekonomikos dalyviams Europoje žadėjo daugiau erdvės finansiniam manevrui. Laukėme ciklinio atsigavimo Europoje, kuris paspartintų aktyvesnį vartojimą, investicijas ir, atitinkamai, paklausą mūsų eksportuotojams. Atslūgo muitų karų grėsmės. Spartų Lietuvos augimą šiemet programavo dosnus biudžetas, ambicingi viešųjų investicijų planai ir numatomas vartojimo bumas. Nerimavome nebent dėl šaltos žiemos ir Estijos antros pakopos reformos scenarijaus deja vu.

KOMENTARAS

Ekonomika metų pradžioje stabtelėjo prieš būsimą šuolį antrą ketvirtį

Pirmą ketvirtį ekonomikos aktyvumas šiek tiek prislopo, o tam įtakos turėjo ir nepalankūs orai statybų sektoriui metų pradžioje, ir prastesni negu paskutinį praėjusių metų ketvirtį transporto sektoriaus rezultatai. Metinis realus BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pokytis buvo 2,5 proc. (2025 m. BVP lyginamosiomis kainomis augo 2,9 proc.), arba šiek tiek mažesnis, negu prognozavome. Per pirmą ketvirtį BVP susitraukė 0,4 procento. Labai tikėtina, kad antrosios peržiūros metu pirmo ketvirčio BVP rodikliai bus pagerinti. Antrą ketvirtį metinis pokytis bus didesnis dėl šoktelėjusio atsiėmusių II pakopos pensijų fondų lėšas išlaidavimo, o kuklesni pokyčiai tikėtini nuo rudens.

KOMENTARAS

Rinka jau kelia palūkanas – ar ECB seks iš paskos?

Šį ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) priims sprendimą dėl bazinių palūkanų normų. „Citadele“ banko vertinimu, ECB artimiausiame posėdyje bazinių palūkanų nekeis ir jos išliks ties 2 proc. riba. Tam yra kelios svarbios priežastys, kurios rodo, kad sprendimas šiandien nėra vien tik apie infliaciją.

KOMENTARAS

Kol kas ramu. Bet ar ilgai?

Du mėnesiai – tiek laiko jau tęsiasi kariniai veiksmai Persijos įlankoje. Iš pradžių atrodė, o ir JAV prezidentas užtikrintai anonsavo,

KOMENTARAS

Ne laikas gąsdintis krize

Praeitą savaitę pradėjo skambėti pavojaus varpai dėl galimos energetinių išteklių pasiūlos krizės, sukeltos Irano karo. Rizikas Lietuvos ekonomikai vertinti būtina, tačiau šiandien jų yra gerokai mažiau, nei bet kada nuo 2020 metų.

KOMENTARAS

Dirbtinis intelektas, kapitalo koncentracija ir Europos atsilikimo dilema

Ekonominis prognozavimas šiandien primena meteorologiją – formuluoji tendencijas, o jos greitai keičiasi. Kalbėdamas su kolegomis iš Lietuvos ir kitų šalių centrinių bankų, tarp jų ir iš Suomijos centrinio banko, matau bendrą tendenciją: tradiciniai modeliai vis sunkiau atlaiko greitai besikeičiančios realybės spaudimą. Geopolitinis neapibrėžtumas – JAV, Izraelio ir Irano konfliktas, įtampa kitose pasaulio dalyse – susijungia su technologiniu lūžiu, kurio tempas primena revoliuciją. Todėl šiandienos prognozes reikia skaityti kaip scenarijus, o ne faktus.

KOMENTARAS

Automobilių lizingas ar veiklos nuoma: ką rinktis verslui?

Automobilis daugeliui įmonių yra neatsiejama kasdienės veiklos dalis, todėl verslo vadovams neišvengiamai tenka spręsti, kaip efektyviausiai finansuoti įmonės transporto parką. „Swedbank“ duomenimis, 4 iš 10 verslo klientų renkasi automobilių nuomą, o likusieji – lizingą. Vis dėlto priimant šį sprendimą svarbu vertinti ne tik mėnesinės įmokos dydį. Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje kur kas svarbiau atsakyti į klausimus, kaip intensyviai įmonė planuoja naudoti transporto priemonę, kokią riziką yra pasirengusi prisiimti ir kiek administracinių resursų gali skirti autoparko valdymui.