ISTORIJA

_Fossil or non-fossil_: kaip Vilniuje keitėsi energiniai režimai

Anglų kalboje „fossil“ ir „non-fossil“ vadinami atitinkamai iškastiniai ir neiškastiniai energijos ištekliai. Išteklių rūšies ir jų gavybos būdų dominavimas (neatsinaujinantys ir atsinaujinantys) pasaulio energetikos ūkyje lemia vadinamuosius „energinius režimus“. Istoriškai galima išskirti tris pagrindinius režimus: pirmąjį, kai dominavo neiškastiniai (angl. non-fossil) atsinaujinantys energijos ištekliai (tradicinė epocha), antrąjį, kai dominuoja iškastiniai (angl. fossil) neatsinaujinantys energijos ištekliai (modernioji epocha), ir trečiąjį, kuriame vėl stiprėja neiškastinių atsinaujinančių energijos išteklių vaidmuo (postmodernioji epocha). Šių režimų kaita atspindi ir technologinę pažangą, ir visuomenės ekonominius, aplinkosauginius bei politinius prioritetus.

KOMENTARAS

Dar viena energetikos krizė primena: priklausomybė, kuri niekur nedingo?

Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, mažinami degalų akcizai, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kylanti infliacija – bent dalies šių neigiamų pasekmių dėl karo Artimuosiuose Rytuose būtų galima išvengti, jei priklausomybė nuo iškastinio kuro būtų mažesnė. Dabartinė situacija dar kartą primena, kad investicijos į atsinaujinančią energetiką, elektra varomus automobilius ar žiedinę ekonomiką nėra tik aplinkosaugos ar technologinės pažangos klausimas.

ENERGETIKA

Hormuzo sąsiaurio krizė dar kartą patvirtino, kad žalioji energetika – ne ES užgaida, o būtinybė

1973-ieji, JAV. Prie degalinių driekiasi automobilių ir žmonių eilės, kartais ištįstančios per kelis kvartalus. Amerikiečiai degalų laukia valandų valandas, tačiau galiausiai sulaukus savo eilės jiems pasakoma, kad degalinės cisterna ištuštėjo. Valstijos skiria nurodymus – automobiliai su nelyginiais skaičiais valstybiniuose numeriuose degalų gali įsipilti nelyginėmis dienomis, su lyginiais skaičiais – lyginėmis. Logistika dėl maisto apsipirkimo prilygsta ilgos atostogų kelionės planavimui. Perkami dviračiai, viešasis transportas pergrūstas.

KOMENTARAS

Gidas į energijos kainų šokų poveikį investicijoms

Jau antrą kartą šį dešimtmetį smogia ryškus energijos kainų šokas. Paskelbus paliaubas, į rinkas greitai grįžo optimizmas, tačiau energetikos situacija išlieka įtempta ir sukrėtimai dar gali kartotis. Energijos šokai dažnai palieka ryškią žymą investuotojų portfeliuose. Ką istorinės energijos krizės sako apie skirtingų turto klasių grąžą?

KOMENTARAS

Užsitęsus energetikos krizei – nauja maisto infliacijos banga?

Lietuvai nespėjus pamiršti 2021-2022 m. maisto kainų šoko, bręsta dar vienas. Energijos nešėjų kaina tiesiogiai „įsiūta“ į maisto pridėtinės vertės grandines. Jau galima stebėti aštrią azoto trąšų kainų reakciją į krizę, netruks į viršų užsiriesti ir žemės ūkio žaliavų kainų kreivės. Jei karas Artimuosiuose Rytuose greitu metu nesibaigs, tai neišvengiamai sukels dar vieną maisto žaliavų infliacijos bangą, kuri paveiks ir maisto prekių infliaciją galutiniams vartotojui.

KOMENTARAS

Energetikos krizė – vėl neišvengiama?

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“ – kai įvykiai ar potyriai kartojasi. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos – puikiai tiktų ir 2022 metų situacijai apibūdinti. Ar ir vėl susidursime su energetine krize ir kokių sprendimų turime imtis?

KOMENTARAS

Karas Irane įplieskė naują energetikos krizę. Kiek jai atsparus Lietuvos ūkis?

Dėl JAV ir Izraelio karinio konflikto su Iranu kasdien gilėja didelio masto energetikos krizė. Naftos ir dujų gavybos pajėgumų bei naftos perdirbimo infrastruktūros apšaudymai Persijos įlankos valstybėse, visiškai užsmaugtas Hormuzo sąsiauris ir sutrikdyta energetikos nešėjų logistika, išaugęs neapibrėžtumas kaitina žaliavų ir finansų rinkas. Stengdamiesi stabilizuoti situaciją, ekonominės politikos formuotojai ima svarstyti atsako priemonių paketus.

KOMENTARAS

Lietuvos energetinė nepriklausomybė: nuo proveržio iki naujo plėtros etapo

Artėjant Kovo 11-ajai dažnai kalbame apie politinę ar ekonominę Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau per pastaruosius kelerius metus Lietuva padarė didelį šuolį ir energetikos srityje – šiandien jau galime kalbėti apie realiai sustiprėjusią šalies energetinę nepriklausomybę ir sparčiai augančią vietinę elektros gamybą.

KOMENTARAS

Nuo energetikos strategijos iki praktikos: kokius tiltus nutiesime šiemet?

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai sėkmingai atsijungė nuo BRELL žiedo. Tačiau Lietuvos energetinę nepriklausomybę užtikrina ne vien šis istorinis

ES IR RUSIJA

U. von der Leyen: Rusijos iškastinio kuro era Europoje baigiasi

Energijos išteklių eksportas – pagrindinis Rusijos pajamų šaltinis, kurio, regis, rimtai ėmėsi Europos Komisija (EK). Jos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pabrėžė, kad rusiškų dujų, naftos ir kitokio iškastinio kuro era baigėsi.

SUPRASTI RUSIJĄ

A. Pikžirnis: mūsų viltis – Vašingtono spaudimas Europai

Baltijos valstybės praėjusį savaitgalį atsijungė nuo posovietinės elektros tinklų sistemos BRELL ir sinchronizavosi su Europos zona. Apie tai ir apie kitus svarbius mūsų energetinio – ir ne tik energetinio – saugumo iššūkius šiuokart kalbamės su energetikos viceministru Arnoldu Pikžirniu.

SAULĖS MAŠINERIJA

Saulės energija – vis pigesnis energijos šaltinis – turės nepaprastą reikšmę

Kuo daugiau naudojamas, tuo pigesnis energijos šaltinis – tai pramonės istorijos posūkio taškas

ENERGETIKA

P. Katinas: „Gazprom“ buvo sužlugdytas V. Putino rankomis

„Vladimiras Putinas prisižaidė su savo energetikos politika, t. y. dujų šantažu 2022 m., kai pats pradėjo nutraukti dujų eksportą į

ENERGETIKA

Milžiniški „Gazprom“ nuostoliai ir to padariniai

Kremliui priklausanti dujų milžinė „Gazprom“ gegužės pradžioje pranešė, kad 2023 m. patyrė 629 mlrd. rublių (6,9 mlrd. JAV dolerių)