KOMENTARAS

I ketv. BVP: Lietuvos ūkio plėtra kuklesnė, nei tikėtasi

Metų pradžioje išorės aplinka žadėjo ramesnius ir stabilesnius metus. Europos centriniam bankui apkarpius palūkanų normas, šiemet jų kreivės turėjo išlikti stabilios. Tai ekonomikos dalyviams Europoje žadėjo daugiau erdvės finansiniam manevrui. Laukėme ciklinio atsigavimo Europoje, kuris paspartintų aktyvesnį vartojimą, investicijas ir, atitinkamai, paklausą mūsų eksportuotojams. Atslūgo muitų karų grėsmės. Spartų Lietuvos augimą šiemet programavo dosnus biudžetas, ambicingi viešųjų investicijų planai ir numatomas vartojimo bumas. Nerimavome nebent dėl šaltos žiemos ir Estijos antros pakopos reformos scenarijaus deja vu.

KOMENTARAS

Istorija kartojasi: būsto rinkos bumą vėsina išorinis šokas

Jau ne pirmą kartą Lietuvos būsto rinka susiduria su išoriniu šoku būtent pakilimo fazėje. 2009 m. itin optimistiškai nusiteikusius nekilnojamojo turto pirkėjus užklupo Didžioji recesija, 2021-2022 m. – Europos energetikos krizė ir karas Ukrainoje. Šiemet – dar vienas išbandymas: karinio konflikto ir Hormuzo sąsiaurio blokados sukeltas naftos ir jos produktų pasiūlos šokas. Išaugęs neapibrėžtumas ir kylanti sąnaudų infliacijos banga blogina žaidimo taisykles vystytojams, rangovams ir „be penkių minučių“ naujakuriams.

KOMENTARAS

Valstybių varžybos dėl pigesnio kuro: kas už tai sumoka?

Degalų kainos kanda jau šiandien, daugelis šalių tai laiko rimta problema ir skuba reaguoti. Priemonių arsenalas platus: kainų lubos, PVM ir akcizų mažinimas, tiesioginės išmokos gyventojams, parama verslui, viešojo transporto subsidijos, degalų kiekio ribojimai, net rekomendacijos riboti keliones ir dirbti iš namų. Vis dėlto, neapibrėžtumas didelis, o aukštos degalų kainos gali būti tik pirmosios kregždės. Jei energetikos krizė užsitęs, teks spręsti gerokai sudėtingesnes problemas.

KOMENTARAS

Ką investuotojams žada dividendų sezonas Baltijos biržoje

Už lango kovo mėnuo, ir Baltijos biržoje įsibėgėja dividendų sezonas.

KOMENTARAS

Užsitęsus energetikos krizei – nauja maisto infliacijos banga?

Lietuvai nespėjus pamiršti 2021-2022 m. maisto kainų šoko, bręsta dar vienas. Energijos nešėjų kaina tiesiogiai „įsiūta“ į maisto pridėtinės vertės grandines. Jau galima stebėti aštrią azoto trąšų kainų reakciją į krizę, netruks į viršų užsiriesti ir žemės ūkio žaliavų kainų kreivės. Jei karas Artimuosiuose Rytuose greitu metu nesibaigs, tai neišvengiamai sukels dar vieną maisto žaliavų infliacijos bangą, kuri paveiks ir maisto prekių infliaciją galutiniams vartotojui.

KOMENTARAS

Naftos kainų šokas – ar jis privers ECB kelti palūkanas?

Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkos vėl gyvena geopolitikos ritmu. Nors „pastarosiomis savaitėmis“ tikėtina per švelniai pasakyta, bet pagrindinė tema šiuo metu viena – JAV ir Izraelio kariniai smūgiai Iranui. Jie naujai prikėlė klausimą, kuris investuotojus lydi po tokių įvykių: ar naftos kainų šuolis gali vėl užsukti infliacijos spiralę ir priversti centrinius bankus griežtinti pinigų politiką?

KOMENTARAS

ECB šįkart palūkanų nelies, horizonte – stagfliacijos grėsmė

Baigiantis trečiajai karo Artimuosiuose Rytuose savaitei, šiandien ir rytoj į posėdžius renkasi svarbiausių pasaulio centrinių bankų pinigų politikos formuotojai. Geopolitinio neapibrėžtumo rūkas, sudirgusios finansų ir žaliavų rinkos bei energetikos sąnaudų šoko poveikis realiajai ekonomikai – visa tai reikšmingai komplikuoja kertinį centrinių bankų uždavinį – užtikrinti kainų stabilumą.

KOMENTARAS

Karas Irane įplieskė naują energetikos krizę. Kiek jai atsparus Lietuvos ūkis?

Dėl JAV ir Izraelio karinio konflikto su Iranu kasdien gilėja didelio masto energetikos krizė. Naftos ir dujų gavybos pajėgumų bei naftos perdirbimo infrastruktūros apšaudymai Persijos įlankos valstybėse, visiškai užsmaugtas Hormuzo sąsiauris ir sutrikdyta energetikos nešėjų logistika, išaugęs neapibrėžtumas kaitina žaliavų ir finansų rinkas. Stengdamiesi stabilizuoti situaciją, ekonominės politikos formuotojai ima svarstyti atsako priemonių paketus.

KOMENTARAS

Atlyginimai Lietuvoje: toliau auga, bet skirtingomis pavaromis

Naujausi darbo užmokesčio duomenys rodo, kad atlyginimai Lietuvoje toliau auga visose savivaldybėse, tačiau regioniniai skirtumai išlieka ryškūs. Didžiausi atlyginimų vidurkiai išliko didžiuosiuose ekonominiuose centruose, tačiau sparčiausią augimą demonstravo smulkesnės savivaldybės. Tuo tarpu, atokesnėms savivaldybėms šios lenktynės kelia vis didesnių sunkumų.

KOMENTARAS

Būsto rinkoje – karštas sausis

Būsto rinka slysta ant ciklinio atsigavimo bangos keteros ir aktyvumu stebina jau antrus metus iš eilės. Vis dėlto, kyla klausimų, ar pavyks statybų sektoriui patenkinti išaugusį pirkėjų apetitą ir išsaugoti tvarią būsto rinkos raidą.

KOMENTARAS

Lietuvos BVP: dar vieni sėkmingi plėtros metai

2025-uosius ambicingai pradėjusi Lietuvos ekonomika antrąjį pusmetį sulėtino apsukas. Nepaisant to, metų rezultatas išliko solidus ir papildė itin sėkmingą Lietuvai raidos atkarpą. Be recesijos įveikusi pandemijos, rusijos agresijos ir energetinės krizės barjerus, šio kliūčių ruožo finišą Lietuva pasiekė tarp sėkmingiausiųjų ES.

KOMENTARAS

Pramonė metus baigė silpnesniais akordais

Po energingų startų 2025 m. pirmąjį pusmetį, nuo liepos apdirbamosios pramonės augimas išsikvėpė. Trečiąjį ketvirtį stebėjome epizodus, kai pramonės produkcijos apimtys net buvo kuklesnės nei analogiškais 2024 m. mėnesiais. Geopolitinės įtampos, vangesnė ES pramonės raida ir struktūrinės problemos bei JAV muitų politikos viražai didino neapibrėžtumą ir gadino rinkų apetitą mūsų produkcijos eksporto srautams.

KOMENTARAS

Kaip D. Trumpo operacija Venesueloje paveiks naftos rinką?

Savaitgalį įvykusi D. Trumpo inicijuota JAV operacija Venesueloje ir N. Maduro suėmimas prikaustė viso pasaulio dėmesį ir sukėlė daug geopolitinio triukšmo. Tuo tarpu, JAV prezidento planai perimti Venesuelos naftos atsargų kontrolę šiek tiek spustelėjo naftos kainų ir šios žaliavos ateities sandorių kreives žemyn.

KOMENTARAS

Infliacija Lietuvoje ir kitąmet viršys euro zonos vidurkį

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lapkritį mėnesio infliacija Lietuvoje siekė 0,4 proc., o palyginti su pernai metų lapkričio mėnesiu, kainos vidutiniškai pakilo 3,8 proc.

KOMENTARAS

Lietuva išlaiko spartų atlyginimų augimo tempą. Ar jis tvarus?

Švieži Sodros duomenys rodo, kad vidutinio atlyginimo „į rankas“ metinis augimas Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 7,5 proc., o prieš mokesčius – 8,1 proc. Tokios tendencijos padeda Lietuvai išlikti viena sparčiausiais pajamų augimo tempais pasižyminčių ES valstybių. Vis dėlto, aukštesnis bendras nedarbo lygis, po pandemijos užsilikusi didesnė jaunimo bedarbystė, vangi samda ir lėčiau nei tankėja bedarbių gretos kuriamos naujos darbo vietos atskleidžia ekonominės raidos ciklinius ir struktūrinius netolygumus.