BendrovėDažnai kalbame apie tai, kad, norint sėkmingai investuoti, svarbu tai pradėti daryti kuo anksčiau – idealu būtų vos sulaukus 18-os, gavus pirmą algą ar pradėjus savarankišką finansinį gyvenimą.
Tuomet prieš akis daug darbingų dešimtmečių ir daug galimybių sukaupti solidų kapitalą. Tačiau ne visada viskas susiklosto taip sklandžiai. O kas, jei apie investicijas pradedame galvoti jau įpusėję karjerą ar dar vėliau? Kokių rezultatų galime tikėtis pasiekti ir kas svarbu tokiu atveju?
Finansinių pastangų reikės daugiau
Įprastai, kai skaičiuojame, kiek pinigų galime sukaupti investuodami, aktyvaus investavimo pabaiga (tokio, kai pinigus kaupiame, o ne jais naudojamės) laikome pensinį amžių – nuo 65 metų. Jei vadovausimės šia logika, keturiasdešimtmečio investavimo horizonte – 25 metai.
Žinoma, pradėjus vėliau investuoti ir norint pasiekti tokių pat rezultatų kaip 20-mečiui, kuriam iki pensijos dar 45 metai, reikės didesnio finansinio indėlio. Tačiau 40-ies sulaukę žmonės dažnai jau yra įgyvendinę pirmuosius tikslus, įsigiję nuosavą būstą, paauginę vaikus, turi daugiau patirties, dažnai ir daugiau finansinių galimybių negu 20-metis jaunuolis ar jaunuolė, tik pradedantys savarankišką kelią.
Jei 20-metis kas mėnesį skirtų 30 eurų investicijoms, iki 65 metų, darant prielaidą, kad vidutinė metinė investicijų grąža būtų 7 proc., sukauptų daugiau negu 113 tūkst. eurų. Kad 40-metis, pradėjęs investuoti, pasiektų panašų rezultatą, kas mėnesį turėtų skirti po 140 eurų, arba beveik penkis kartus daugiau.
Taigi, nors laiko dar gana daug, tačiau, kuo vėliau pradedame investuoti, tuo didesnę sumą reikės skirti investicijoms norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Todėl šiuo atveju investicijoms gali prireikti atriekti didesnę negu 10 proc. pajamų dalį, kuri įprastai rekomenduojama. Tiesa, jei nesuspėjote pradėti investuoti 20-ies, tai gali būti ir nemenkas privalumas – praktika rodo, kad vyresni investuotojai yra ramesni, labiau disciplinuoti, laikosi pasirinktos strategijos, nėra linkę spekuliuoti, todėl gali tikėtis ir geresnių ilgalaikių rezultatų.
Statistinis investuotojas – 43 metų
Įvairūs SEB banko duomenys rodo, kad investuoti šalies gyventojai dažniausiai pradeda tada, kai karjera įsibėgėja. SEB banko pernai atlikto tyrimo duomenimis, tipinis investuotojas Lietuvoje yra 43 metų sulaukęs gana aktyvus žmogus – keliaujantis, judrus, daug dėmesio asmeniniam tobulėjimui skiriantis samdomas darbuotojas.
Pernai pirmą kartą pradėjusių investuoti SEB banko klientų duomenys rodo, kad 41–50 metų investuotojai sudarė penktadalį visų klientų, pirmąsyk bandžiusių investuoti. Ketvirtadalis pradėjusių investuoti buvo 30–40 metų. 18–29 metų jaunimas sudarė 14 proc. visų pirmakarčių investuotojų. Labiausiai nustebino tai, kad didžiausią dalį (27 proc.) pirmą kartą bandžiusiųjų investuoti sudarė 60-ies ir vyresnio amžiaus klientai.
Tiesa, daugiausia įtakos tam turėjo praėjusiais metais platinami vyriausybės vertybiniai popieriai, obligacijos, kitaip tariant, fiksuotos grąžos investicijos.
Visais atvejais, banko duomenys rodo, kad daugiau negu pusė tų, kurie pirmą kartą pabandė investuoti, buvo vyresni negu 40-ies.
Nedėti visų kiaušinių į vieną krepšį dar svarbiau
Kuo vyresni pradedame investuoti, tuo svarbiau paskirstyti savo investicijas ir prisiimti mažiau rizikos. Spekuliuoti, kai iki pensijos lieka vos 10 metų, gali būti rizikinga, nes, siekiant greito rezultato ir praradus dalį investuotos sumos, gali tiesiog nebeužtekti laiko pradėti viską iš naujo. Ne veltui ir antros pakopos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklo principu, kai kuo mažiau lieka iki pensinio amžiaus, tuo labiau menksta fondo rizika – didėja obligacijų dalis, o akcijų mažėja.
Investuojant asmeniškai svarbu įvertinti savo galimybes, investicijų paskirstymą atsižvelgiant ne tik į savo amžių, bet ir jau turimą sukauptą kapitalą.
Jei jaunas žmogus, prieš pradėdamas investuoti, turėtų būti sukaupęs bent trijų mėnesių savo būtinųjų išlaidų finansų pagalvę, tai vyresnio amžiaus gyventojams rekomenduojama turėti šešių–devynių mėnesių atsargą.
Kuo mažiau laika lieka iki investicijų išpirkimo laikotarpio, tuo rizikos tolerancija turėtų mažėti, t. y. turėtų didėti mažiau rizikingų turto klasių dalis ir mažėti didelės rizikos turto klasių. Prinstono universiteto ekonomikos profesorius Burtonas G. Makielis tvirtina, kad, jei 20–40 metų investuotojai savo investicijų portfelyje gali turėti 75–90 proc. akcijų, tai sulaukus 40–60 metų jų dalį reikėtų sumažinti iki 65–75 proc. ir laipsniškai keisti obligacijomis, kol sulaukus 80 metų ir daugiau obligacijų dalis užimtų didžiausią (60–80 proc.) portfelio dalį.
Nors tai ne visada padės padidinti grąžą, visada pagelbės sumažinti portfelio riziką. Be to, vyresni investuotojai, rinkdamiesi konservatyvesnius turto klasių derinius, patiria mažiau streso ir lengviau geba laikytis disciplinuotos strategijos, kurią buvo pasirinkę.
Taigi, nesvarbu, koks bebūtų amžius, pradėti investuoti blogo laiko nėra. Investuojant, kaip ir daugelyje kitų gyvenimo sričių, geriausias laikas pradėti yra dabar.
Sigita Strockytė-Varnė yra SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
