Anglų kalboje „fossil“ ir „non-fossil“ vadinami atitinkamai iškastiniai ir neiškastiniai energijos ištekliai. Išteklių rūšies ir jų gavybos būdų dominavimas (neatsinaujinantys ir atsinaujinantys) pasaulio energetikos ūkyje lemia vadinamuosius „energinius režimus“. Istoriškai galima išskirti tris pagrindinius režimus: pirmąjį, kai dominavo neiškastiniai (angl. non-fossil) atsinaujinantys energijos ištekliai (tradicinė epocha), antrąjį, kai dominuoja iškastiniai (angl. fossil) neatsinaujinantys energijos ištekliai (modernioji epocha), ir trečiąjį, kuriame vėl stiprėja neiškastinių atsinaujinančių energijos išteklių vaidmuo (postmodernioji epocha). Šių režimų kaita atspindi ir technologinę pažangą, ir visuomenės ekonominius, aplinkosauginius bei politinius prioritetus.