FeelPhoto„Eidamas iš mokyklos penktoje klasėje sprendžiau dvi dilemas: kodėl, po galais, žlugo Romos imperija, ar galima man ją kaip nors išsaugoti ir kaip padaryti, kad XVIII a. nežlugtų Lietuvos ir Lenkijos valstybė“, – savo knygos „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ pristatyme kalbėjo istorikas Norbertas Černiauskas. Alternatyviosios istorijos žanro ėmęsis autorius visuomenėje jau sukėlė nemažą susidomėjimą. Jo ir kitų pristatymo dalyvių diskusiją sostinės Automobilių muziejuje stebėjo Agnė Žemaitytė.
Istorikas N. Černiauskas: „Pirmi trys šios knygos puslapiai buvo parašyti legendiniame Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto kūrybiniame centre – 212 kabinete. Tai kabinetas, kuris yra pakeliui šaldytuvo link. Po to idėją atidėjau, nes supratau, kad nežinau, ką rašyti ir ar verta. Jeigu nebūčiau parašęs knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, nebūčiau drįsęs. „Paskutinės vasaros“ paskutiniame puslapyje nėra jokios okupacijos. Man atrodo, tai perėjimas į 1968-uosius, kurie išryškinti šioje knygoje.
Ne tik istoriko darbe taip yra, kad, jeigu tiri kokį nors įvykį ir nerandi šaltinių, gali tik įsivaizduoti, kas maždaug galėjo būti. Tada visaip apeini tą situaciją, užsimeni. Šioje vietoje stengiausi kiek įmanoma laikytis istoriko darbo principų ir metodų. Jeigu mano loginėje sistemoje nepavykdavo ko nors labai išplėtoti, tai ir palikdavau neišplėtota.
Visa kita paremta trimis šaltinių būdais: nutrauktais dvidešimtmečio planais, kurie buvo parengti Lietuvoje 1937–1939 m., antras būdas buvo lyginti šalis, kurių startinės pozicijos buvo panašios, ir trečias – stebėti, kas vyksta lietuvių bendruomenėse Amerikoje, kitose šalyse. Pastebėjau, kad 1968 m. Amerikoje ir visur kitur išeiviai diskutavo labai specifiniais klausimais, galbūt tą patį jie būtų darę ir Lietuvoje. Jeigu kurie nors dalykai neatitiko šitos logikos, stengiausi ir neminėti.“
